Nors tyrėjai pateikia įvairių versijų, iš kur kilo Helovyno šventė, tačiau populiariausias aiškinimas, kad iš pradžių tai buvo senovinė, pagoniškas šaknis turėjusi keltų Naujųjų metų šventė Samheinas, kuri susijusi su derliumi ir nauju metų ciklu. IX amžiuje Bažnyčia dabartinėje Airijoje ir Škotijoje įkrikščionino Samheiną ir jį pavadino „All Halows‘ Eve“ – Visų Šventųjų išvakarėmis. Taip kilo dabartinis pavadinimas – Helovynas.

Centro ugdytiniai susipažinę su Helovyno istorija, tradicijomis bei išsiaiškinę, kad šios šventės esminis akcentas – moliūgas, ėmėsi praktinės veiklos: juos skaptavo, dekoravo. Ši veikla įprasmino tikėjimą, kad Helovyno žibintai apsaugo nuo piktųjų dvasių.