Tolerancija – tai žmogiškųjų santykių sritis. Žmogus negali egzistuoti be ryšių su kitais žmonėmis, todėl siekiant šiuos ryšius palaikyti būtina primti kiekvieną tokį, koks yra – su įvairiomis pasaulėžiūromis, įsitikinimais, nuomonėmis, stiprybėmis ir silpnybėmis. Tolerancija apibrėžia ne tik tarpasameninius santykius, bet tai yra žmonijos išlikimo klausimas. Tai padeda įveikti neapykantą, skatina pakantumą.

Tolerancija – viena plačiausiai pripažįstamų vertybių demokratinėse pasaulio valstybėse.  Juk pasaulyje gyvena daugybė skirtingų žmonių grupių – baltaodžiai, juodaodžiai, katalikai, musulmonai, vyrai, moterys ir kt. Tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui, kiekvienas galėsime jaustis saugiai. Toleranciją kuria visuomenė, pasirinkdama tam tikras vertybes, puoselėdama arba smerkdama tam tikrus elgesio būdus. 

Gruzdžių vaikų socializacijos centro ugdytiniai minėdami Tolerancijos dieną, diskutavo apie tai, kas yra draugystė, bendrystė bei, kaip nepasiduoti neapykantai ir neleisti už blogą atsakyti tuo pačiu. Ugdytiniai po diskusijos, ėmėsi ir praktinės veiklos – gamino Tolerancijos dienos simbolį – žibintus. Žibintų gamyba skirtingomis technikomis akcentuoja kiekvieno mūsų – didesnės ar mažesnės bendruomenės nario – unikalumą.

Centro Tolerancijos dienos minėjimo leitmotyvu tapo Žymaus lietuvių poeto V.Mačernio žodžiai: ,,Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.“ Šiuos žodžius įpramino Centro medžio būrelio mokytojo, klasės auklėtojų ir mokinių kolektyvinis darbas.